gausti

1 gaũsti, gaũdžia, gaũdė intr. 1. bimbti (apie varpus), zvimbti; skambėti; ūžti; ošti; siausti; staugti, kaukti: Maskvos kurantai skamba, gaudžia, aidi rš. Girdžiu iš tolo gaudžiant vario varpą A.Vencl. Kažkokie varpai gaudė ausyse V.Mont. Jau kadai nustojo skambyt [varpais], o da tebegaũdžia Slm. | Vargonai gaudžia RD147. O muzika tai nenustoja gaudusi P.Cvir. Visos stygos gauste gaudė Vaižg. Brolelis joja, žemelė gaũdžia Srj. Dusliai gaudė miško ragai rš. Miestuose gaudžia galingi fabrikai, iškyla nauji namai sp. Gaudė telegrapo vielos Vr. Gaudė klegėjo jaunuomenės balsai V.Piet. Jo balsas gaudžia nuliūdimu S.Dauk. [Žodžiai] prasidėdami arba bengdamies aiškesniai gaudžia S.Dauk. | prk.: Teip ant man jaunos svietas kalbelėm gaũdžia (mane apkalba) Šmn. | Retkarčiais nutildavo šūviai, nustodavo gaudusios armotos A.Vien. Kur vėjas eina – siūbuoja javas, gaudžia girios P.Cvir. Ūžia vėtra smarkyn – gaudžia vėtros aidai S.Nėr. Mūsų uosiai niekad nėr taip gaudę L.Gir. Graudžiai vėjai girioj gaudžia A1884,400. Giria priš lytų gaũdžia Trg. Miškas ūžia, verkia, gaudžia Mair. Ei ūžia, gaũdžia girios medeliai JD132. Ko vėjas pūtė, ko giria gaudė, ko lelija lingavo? RD49. Vai ūžkit, gauskit, girios medeliai, maži mūsų broleliai! (d.) Vlk. Vabalėliai gaudžia Tat. | Tos liepelės viršūnėlėj bitutės gaũdžia Pšl. Tai gražiai gaũdžia sode bitinėlis JD996. Ūžė, gaũdė bitužės ant baltų dobilėlių LB50. Tų bitelių, tų gaudžiančių, koreliai rašyti JD55. Paukšteliai gaudžia, čiulba Tat. Mergos sutara dainuodamos, t. y. kaip bitys gaũdžia dainuodamos, kad miškai gaũdžia J. Vyrai pareidami, girdėtis, gauda Ll. 2. K vaitoti, dejuoti; verkti, apraudoti (mirusiuosius): Širdis gaudžia R86. Verkia, gaudžia mergužėlė, kai aguona krinta (d.) Lp. \ gausti; apgausti; atgausti; nugausti; pragausti; užgausti